Šiandien susiduriame su tema, kurios tiesiog nebegalime ignoruoti. Skaitmeninės technologijos, nors daugeliu atžvilgių yra stebuklas, turi tamsiąją pusę, kurią visi turime žinoti. Ir kalbu ne tik apie elektronines patyčias ar retkarčiais pasitaikančią internetinę apgavystę. Kalbu apie jūsų sveikatą.
Miego sutrikimas prie kompiuterio šviesos
Visi esame tai patyrę - sėdime lovoje ir naršome po socialinę žiniasklaidą arba žiūrime mėgstamą serialą, nors jau turėtume eiti miegoti. Norite tikėkite, norite ne, bet mūsų naktiniai įpročiai prie ekrano gali pakenkti mūsų miegui. Įrodyta, kad telefono ar kompiuterio skleidžiama mėlyna šviesa trukdo melatonino - miegui būtino hormono - gamybai. Harvardo medicinos mokykloje atliktame tyrime tai įrodyta, nes paaiškėjo, kad toks apšvietimas trikdo mūsų cirkadinį ritmą - natūralų organizmo miego ir budrumo ciklą.
Pavyzdžiui, Greta, programinės įrangos kūrėja, kuri visą dieną dirba prie kompiuterio, o visą vakarą - prie planšetinio kompiuterio. Rezultatas? Ji nuolat kovoja su miego sutrikimu. Jos istorija nėra unikali - tai plačiai paplitusi problema, su kuria susiduria didelė dalis mūsų skaitmeninės visuomenės.
Taigi, kaip susigrąžinti poilsį? Atspėjote: mankšta. Geros 30 minučių aerobinės veiklos gali padėti ne tik greičiau nubusti, bet ir pagilinti miegą. Tai moksliškai pagrįsta ir laiko patikrinta.
Kūno laikysenos deformacijos
Prisimenate, kaip mama visada ragino jus sėdėti tiesiai? Ji buvo teisi. Valandos, praleistos susikūprinus virš klaviatūros ir ekrano, lemia blogos laikysenos epidemiją ir daugybę raumenų ir kaulų sistemos problemų. Tyrimai rodo, kad nuolatinis susikūprinimas gali sukelti chroniškus nugaros ir kaklo skausmus bei daugybę kitų problemų.
Įsivaizduokime laisvai samdomą skaitmeninės rinkodaros specialistą Joną. Jis pats sau viršininkas, bet kartu ir savo nešiojamojo kompiuterio vergas. Dabar jis kenčia nuo chroniškų kaklo ir pečių skausmų. Jo gyvenimo būdas reikalauja pokyčių, taip pat ir jūsų. Siekdami neutralizuoti šią žalą, sutelkite dėmesį į mitybą, kurioje gausu kalcio ir vitamino D, ir įtraukite svorį išlaikančius pratimus, pavyzdžiui, sunkiąją atletiką arba pasipriešinimo treniruotes, kad stiprėtų kaulai ir raumenys.
Socialinė žiniasklaida: dirva FOMO atsiradimui
FOMO, arba „Fear Of Missing Out“, yra sąvoka, apibūdinanti baimę praleisti kažką svarbaus ar įdomaus. Tai gali būti susiję su socialiniais įvykiais, informacija arba galimybėmis, kurios atrodo patrauklios. FOMO dažnai siejama su socialinės medijos naudojimu, kai žmonės mato kitų asmeninius pasiekimus, patirtis ar įvykius ir jaučia, kad praleidžia kažką svarbaus savo gyvenime.
Galiausiai mūsų skaitmeniniai įpročiai daro mums psichologinę žalą dėl nuolat kamuojančios FOMO - baimės prarasti informaciją. Socialinė žiniasklaida sustiprina šį nerimą, sukurdama nerealistiškus "gero gyvenimo" kriterijus, todėl jaučiamės taip, tarsi vis ko nors nepasiektume. Pensilvanijos universitete atlikti tyrimai rodo, kad intensyvus socialinės žiniasklaidos vartojimas yra tiesiogiai susijęs su padidėjusiu nerimu ir vienišumu.
Susipažinkite su Emilija, namie dirbančia mama, kurios motinystės suvokimą sugriovė internete matomi idiliški vaizdai, todėl ji jaučiasi nerami ir izoliuota. Akivaizdu, kad atėjo laikas pakeisti situaciją. Galima gerokai pagerinti socialinę savijautą, jei laiką, praleistą naršant internete, pakeisite fizine veikla, skatinančia endorfinų išsiskyrimą, pavyzdžiui, smagiu bėgimu ar jogos užsiėmimu.
Planas "perkrauti"
Atėjo laikas paspausti mūsų skaitmeninio elgesio "perkrovimo" mygtuką. Laiką, praleidžiamą prie ekrano, papildydami reguliaria fizine veikla ir subalansuota, maistinių medžiagų turtinga mityba, galime susigrąžinti savo savijautos kontrolę. Tai daugiau nei gyvenimo būdo koregavimas - tai labai svarbi intervencija į mūsų sveikatą.
Taigi, dabar, kai jau žinote, ką ketinate daryti? Rašykite komentarus žemiau ir palaikykime šią svarbią diskusiją.